Grįžti į pirmąjį į puslapį

2008 m. kovo 4 d., antradienis

[Pokalbis]

Trakuose valstybės nėra

Trakų seniūnijos bendruomenės „Santalka” pirmininkė Nijolė Dočkuvienė

ir visuomenės veikėjas Romualdas Lankas kalbėdamiesi

su Ričardu Čekučiu pasakoja apie valdininkų savivalę Trakų rajone.

– Nesusipratimai Trakuose prasidėjo ne šiandien ir ne vakar – tai ir įtarimai rajono valdžiai korupcija, nelegalios statybos, nacionalinio parko darkymas. Ar labai nustebote sužinoję, kad rajono valdžia kaltinama korupcija?

 N. Dočkuvienė: „Tikrai nenustebau. Tik keista, kad L.Karnila taip mažai paėmė, tik 10 tūkst. Lt. Juk žemė Trakuose kur kas brangesnė. Matot, savivaldybės balansui priklauso Kudrionių poilsio bazės dalis. Ir ji su ta baze tampėsi gal 10 metų – tai nori parduoti, tai vėl neparduoda. Matyt, neužkibdavo ant gero kąsnio. Na, o dabar prieš rinkimus reikalingi pinigai, nes atrodo, jog vienas iš šios įtariamųjų koalicijos partnerių trijulės (Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila, meras Vytautas Petkevičius ir mero pavaduotojas Saulius Raščiauskas – aut. past.) eis į Seimą.“
– Tai anksčiau jiems pinigai nebuvo reikalingi? Niekas anksčiau kyšių neėmė ir užkulisyje reikalų netvarkė?
N. Dočkuvienė: „Žinoma, ėmė ir tvarkė. Paprastiems žmonėms sudėtinga prieiti prie dokumentų ar tų užkulisinių susitarimų. Bet jie visada viešai gana įžūliai elgėsi eilinių piliečių atžvilgiu, ypač mūsų bendruomenės „Santalka“ atžvilgiu. Mes visuomet dalyvaujame rajono tarybos posėdžiuose, susipažįstame su ten sprendžiamais klausimais ir viešai reiškiame savo nuomonę. Į kuriamas komisijas mūsų žmonių nepriima, visiškai ignoruoja, neduoda atsakymų ir nesprendžia mums aktualių klausimų. Pavyzdžiui, į Koncesininkų veiklos priežiūros komisiją pamėginome skirti savo žmogų, bet meras įžūliai pareiškė, kad šis jam netinka, ir nesiteikė paaiškinti kodėl. Tada atsivežė žmonių nuo Aukštadvario ar Onuškio. Mat šie jiems palankūs. Yra rajone viena kita bendruomenė, kurios vadovai tiesiogiai remia šiuos valdininkus.“
– Tai kas šiuo metu jūsų bendruomenei labiausiai kelia nerimą? Kokie klausimai, Jūsų manymu, yra aktualiausi Trakams?
N. Dočkuvienė: „Svarbiausia dabar – išsaugoti Trakų istorinį–nacionalinį parką. Kažkodėl mūsų valdžiai didžiausią šoką sukėlė plečiamos nacionalinio parko apsauginės zonos. Nejaugi vertybė yra tik salos pilis ir trys metrai aplink? O merui svarbiausia statybos. Čia niekam ne paslaptis, kad ir paties mero mama statosi trijų aukštų namą ant Margio ežero kranto. Be to, nuo šio ežero pakrančių yra tiesiog išstumiami vietiniai senieji gyventojai. Šis ežeras ir aplink esantys kaimai taip pat priklauso Trakų seniūnijai. Gyventojai jau skundėsi ne vieną kartą, prašė ir mūsų pagalbos – atsikėlę naujieji gyventojai ir naujų pilaičių savininkai net naminius gyvulius šunimis pjudo, grasina... O jie juk turi labai solidų užnugarį, nekalbant jau apie patį merą, A.Paulausko partijos narį.“
R. Lankas: „Sutinku, kad aktualiausias klausimas – nacionalinis parkas, taip pat ir nelegalios statybos, kurios klesti ir niekas jų negali pažaboti. Atsirado daug naujųjų sklypų savininkų, kurie tiesiog urbanizuoja nacionalinio parko teritoriją, nesiskaitydami su niekuo. Nedaug trūksta, kad aplink nacionalinį parką atsirastų naujas miestas. Taip yra dėl suskaidytų sklypų šioje teritorijoje, todėl turiu pagrindo įtarti, kad tie detaliųjų planų derintojai reguliariai gaudavo „atkatus“. Detaliuosius planus teikė architektė A.Kapočienė, o jie buvo tvirtinami mero inicijuotame posėdyje. Miškų įstatyme draudžiama keisti žemės paskirtį – jei yra miško paskirtis, tai negalima jos keisti į gyvenvietes. Tačiau į tai numota ranka, todėl ir kilo didelis konfliktas.“
– Kitaip sakant, savivaldybė proteguoja statybas aplink nacionalinį parką?
R. Lankas: „Visiškai taip ir yra. Be to, tai daroma pažeidžiant įstatymus. Jau dabar iškeltos ir svarstomos 192 bylos dėl tų statybų mūsų rajone. Bėda ta, kad visos savavališkos statybos inicijuojamos taryboje. Čia tiesiog „buldozeriniais“ metodais balsuojama už statybas saugomose teritorijose. Štai puikus pavyzdys, kaip tai vyksta. 2006–aisiais Trakų nacionalinis parkas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą dėl detaliojo plano rengimo Plomėnų g., ant ežero kranto, t.y. dėl savavališkos statybos, nes tai yra saugoma teritorija ir čia negalimos jokios statybos. Byla buvo laimėta dar neprasidėjus statyboms. Tačiau jau po teismo sprendimo statybos prasidėjo ir sėkmingai buvo baigtos. Tai ar mes turime valstybę, jeigu net teismo sprendimai nevykdomi? Konfliktas su savivaldybe ir kilo tokių atvejų pagrindu. Jiems svarbiausia statyti visur, kur tik įmanoma. Nesvarbu nei gamta, nei paveldas. Jų aiškinimu nacionalinis parkas esą apskritai nereikalingas, jį neva reikėtų panaikinti... Verslo interesai svarbiausi. Pagrindinė savivaldybės veikla – skaidyti sklypus, taip pat ir rekreacinėse zonose, bei parduoti verslininkams.“
– Ar dabar, kai yra sustabdyti kelių aukščiausių Trakų rajono valdininkų įgaliojimai, kažkas pasikeitė bendraujant su savivaldybe? Galbūt dabar labiau atsižvelgiama į vietos gyventojų interesus?
N. Dočkuvienė: „Jūs gal juokaujate. Dabar ten apskritai nėra su kuo šnekėti. Maža to, savivaldybė užrakinama ir ten net neįeisi. Beje, mero pavaduotojas ir laikinai einantis mero pareigas H.Jankovskis pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą, nes bijo Specialiųjų tyrimų tarnybos.“
– Kaip rajono žiniasklaida reaguoja į visus šiuos įvykius?
N. Dočkuvienė: „Mūsų žiniasklaida yra labai įdomi. Savivaldybės ryšiams su visuomene vadovauja E.Malūkas, tačiau ryšius jis palaiko tik su mero partijos nariais ir jų rėmėjais. Kitus visaip įžeidinėja ir tyčiojasi rajono laikraštyje „Trakų žemė“. Šiame leidinyje nerasite nė vieno kritinio straipsnio apie rajono valdžią, jokių rimtų bėdų. Tai aš jam atrašiau: pone E.Malūkai, jūsų visa rašliava yra tik baltos kumelės sapnas. O jis yra tiesiog mero įvaizdžio kūrėjas, naudojantis ir juodąsias technologijas. Štai kad ir dabar valdžios nėra, o jis eina ir pliurpia visur, kad viskas esą gerai, nieko čia nenutiko, ši valdžia kaip buvo, taip ir bus.“
R. Lankas: „Ir vietinė televizija nekritikuoja valdžios. Ji neparodė netgi piketo prie savivaldybės. „Galvės“ laikraštis nušviečia procesus objektyviai, bet jo labai mažas tiražas, o kiti... Valdžia turi savo laikraštį, savo televiziją, viskas ten nupirkta. Savivaldybė finansuoja „Trakų žemę“ ir televiziją. Tame laikraštyje nuolat spausdinami tik E.Malūko ir jam pritariančiųjų straipsniai. Tuo tarpu visa tai daroma už mūsų pinigus, o jie net to, kas iš tiesų vyksta, nenušviečia – tik kuria mero komandos įvaizdį.“
– Žiniasklaidoje buvo pasirodę įtarimų, jog rajono valdžia gali būti susijusi ir su nusikalstamu pasauliu. Ar pagrįsti tokie įtarimai?
N. Dočkuvienė: „Dieve, man ir dabar ausyse aidi šūviai, kai prie pat mano namų vyko banditų susišaudymas. Vieną užmušė. Mūsų valdžia su jais puikiai bendraudavo. Prisimenu, kaip pašalino iš pareigų Trakų ligoninės vadovą. Jis turėjo autoritetą tarp gydytojų, tarp žmonių. Nebuvo jokių motyvų, tiesiog skyrė savo žmogų, kuris palaikė labai stiprius ryšius su tuo vadinamuoju banditų „autoritetu“ „Narkuša“. Jis atvažiuoja su savo apsauginiais pas dabartinį vyr. gydytoją A.Goldiną, vos ne kojomis atidarinėja duris. Kaipgi šitaip galima? Žmonės jau bijo eiti ten gydytis.“
– Na, tiek to ta valdžia. Kaip į Jūsų pastangas šį tą pakeisti reaguoja vietos žmonės?
R. Lankas: „Žmones valdo baimė. Aš tai matau kasdien. Į mane žmonės kreipiasi įvairiais klausimais. Aš jiems sakau, eikite patys į savivaldybę ir bandykite spręsti savo problemas. Dauguma iškart sako – jokiais būdais. Jie bijo ir darbą prarasti, ir dar daugiau bėdų prisidaryti. Pagaliau niekas ten jų bėdų ir nespręs. O aš nebijau tų valdininkų, todėl ir kreipiasi į mane.“
N. Dočkuvienė: „Šiemet jau ketveri metai, kai įkurta bendruomenė „Santalka“. Būtent dėl to, kad vietos valdžia nesprendė vietos gyventojų problemų, savivaliavo, protegavo gamtą ir paveldą naikinančias nelegalias statybas, mes tą bendruomenę ir įkūrėme. Negalėjome apsikęsti valdžios įžūlumo ir nesiskaitymo su žmonėmis. Valdžia niekada nebuvo suinteresuota mūsų veikla, ji net niekur viešai nepranešdavo, kokie bus susirinkimai, kokie sprendimai bus priimami. Žmonės nieko nežinojo, o valdžiai visada buvo geriau, kad žmonės jaustųsi baudžiaunininkais. Štai ir dabartiniai įvykiai parodė, kas ir ko yra vertas. O valdžia į mus reaguoja keistai – kartais net gaunu grasinančių skambučių, per vietos nupirktą spaudą nuolat dergia. Bet prie visko priprantama. O žmonės nori gauti pagalbą ir mes tikrai stengiamės atstovauti jų interesams savivaldybėje ir kitose institucijose. Bet jie patys labai bijo kur nors lįsti.“
– Kokią išeitį matote? Kaip ir ką čia, Trakuose, reikėtų pakeisti, kad valdžia išties pradėtų tarnauti ne verslo grupių, o daugumos gyventojų interesams?
R. Lankas: „Vienintelė išeitis – taryba turi atsistatydinti ir turi būti paskelbti nauji rinkimai. Tiesioginio prezidentinio valdymo neįmanoma įvesti, kaip teigia teisininkai, nes būtų pažeista Konstitucija. Taryba neatsistatydins. Kad sušauktum neeilinį posėdį, reikia devynių tarybos narių balsų. Skaičiuokime. Opozicijoje yra šeši, prie jų galbūt prisijungs du konservatoriai. Centristai sako, kad jie tarsis tik kovo mėnesio pabaigoje, žodžiu, viskas kabo ore, o čia reikia spręsti operatyviai. Valdančiajai daugumai tokia padėtis yra naudinga, kaip ir statybas vykdantiems verslininkams. Pavyzdžiui, kad ir tiems, kurie prie Gilušio ežero kerta mišką ir dabar statosi ten didžiausius apartamentus. Pažiūrėkime, kokie veikėjai turi pasistatę arba statosi vilas bei namus prie Trakų ežerų: Brazauskas, Bradauskas, Steiblienė, Skardžius, mero motina ir t.t. Taigi užnugaris stiprus.“
N. Dočkuvienė: „Štai jums dar vienas pavyzdys, kaip gali pasikeisti žmogaus pozicija. Yra toks buvęs pulkininkas Vytautas Eidukaitis. Kol jis rajone neturėjo žemės, kviesdavo į įvairius žaliųjų piketus už nacionalinį parką. Dabar, kai nusipirko 10 ha, tapo mero žmogumi. Arba štai kaip tampama mero šalininkais. Netoli viename kaime gyvena moterėlė, kuri turi nemažai žemės. Ji atėjo pas merą ir pasakė, kad negali sumokėti žemės mokesčio. Buvo prisikaupę apie 5 000 Lt. Ją atleidžia nuo mokesčio. Meras nuveža ją į aplinkosaugos komitetą, mes visi ten sėdime ir negalime patikėti – moterėlė liaupsina merą ir mus kaltina, kad neduodame jiems statyti namų, esą norėtųsi tris namus pastatyti. O ten jau laukia eilėje tie, kurie statys ir kuriems ji tą žemę perleis. Žodžiu, problemos čia lygiai tokios pat, kaip pajūryje ar Neringoje, tik gal mažiau kontroliuojamos ir žinomos. Barbarų buvo visais laikais, kažkada iš pilies tampė akmenis bei plytas, o dabar tą patį daro mūsų valdžia, tik kur kas didesniais mastais. Jai nesvarbus nei unikalus kraštovaizdis, nei mūsų istorija, nei tai, kad čia yra mūsų valstybingumo širdis. Apie ką čia galima kalbėti, jei net teismų sprendimai ignoruojami. Tiesiog nėra čia valstybės.“

Grįžti į pirmąjį į puslapį