Grįžti į pirmąjį į puslapį

                           

 

                                        VALSTYBINĖ SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBA

                                                     PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

 

                                     VĮ VALSTYBINIS ŽEMĖTVARKOS INSTITUTAS

 

                                     KRAŠTOTVARKOS IR TERITORIJŲ PLANAVIMO SKYRIUS

 

  TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO IR JO ZONŲ BEI BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS

 

 

SPRENDINIAI

 

(TEKSTINĖ DALIS - AIŠKINAMASIS RAŠTAS)

 

 

Vilnius, 2007

 

OBJEKTAS:               Trakų istorinis nacionalinis parkas

 

PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

prie Aplinkos ministerijos

 

PLANAVIMO LYGMUO IR RŪŠIS:

Regiono lygmens specialusis planas

 

PLANAVIMO DOKUMENTAS:

Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas

 

TURINYS:                        I. Tekstinė dalis

1. Aiškinamasis raštas

 

II. Grafinė dalis

1. Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas

M 1:10 000

 

 

  VĮ VALSTYBINIS ŽEMĖTVARKOS INSTITUTAS

 

  KRAŠTOTVARKOS IR TERITORIJŲ PLANAVIMO SKYRIUS

J. Lelevelio 6, 01102 Vilnius, tel. (8-5) 261 88 56, faksas (8-5) 262 16 72

 

    UŽSAKOVAS:

 

ă VALSTYBINĖ SAUGOMŲ TERITORIJŲ  TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO RIBŲ IR JO ZONŲ BEI BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS

Pareigos

Pavardė

Parašas

Data

Sutartis: Nr. 9

2005 liepos 25 d.

Skyriaus viršininkė

Rita Palčiauskaitė

 

 

Grupės vadovė

Vida Ščeponavičiūtė

 

 

Užsakymas įvykdytas:

Data:2007

Atsakinga vykdytoja

Danguolė Tymukaitė

 

 

           

 


 

I. TEKSTINĖ DALIS                1. AIŠKINAMASIS RAŠTAS

TURINYS

 

 

 

ĮVADAS …………………………………………………………………………….

4

 

 

 

 

1.

ISTORINIAI, KULTŪRINIAI, GAMTINIAI BRUOŽAI………………………

5

 

2.

TINP IR JO ZONŲ BEI BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS RIBOS…………..

6

 

2.1.

TINP ir jo funkcinio prioriteto zonų ribų koregavimo nuostatos…..………...

6

 

2.2.

Siūloma TINP ribų korektūra………………………………..……...….….....

7

 

2.3.

Siūloma funkcinio prioriteto zonų ribų korektūra…...…………...…..….…..

7

 

2.4.

Siūloma buferinės apsaugos zonos riba………………………………......….

8

 

 

 

 

 

3.

TINP FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS…………..…………….…………..

8

 

3.1.

TINP zonavimas ………………..………………………………………..…..

8

 

3.2.

Konservacinio funkcinio prioriteto zona ……………..………………..…....

9

 

3.3.

Ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zona …………………………..…

14

 

3.4.

Kitos paskirties - rekreacinio funkcinio prioriteto zona …………….……....

15

 

3.5.

Kitos paskirties - gyvenamosios funkcijos prioriteto zona ……………….…

15

 

3.6.

Siūloma funkcinio prioriteto zonų suvestinė …………………………....…..

16

 

4.

TINP buferinės apsaugos zona..……………………………………………...

16

 

 

 

 

 

5.

SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITA……………………….

17

 

           


 

Įvadas

 

Trakų istorinis nacionalinis parkas (toliau tekste – TINP) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I – 1244 kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui išsaugoti, tvarkyti bei naudoti (plotas - 8 300 ha). Pagrindinis nacionalinio parko teritorinio planavimo dokumentas - 1993 m. gruodžio 06 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (M1:10 000), kuri nustato nacionalinio parko funkcinio prioriteto zonas, bendrus TINP planavimo ir tvarkymo principus bei kryptis rekreacinei sistemai sukurti, ūkinės veiklos apribojimus visam TINP bei atskirose funkcinio prioriteto zonose. TINP ašis – Trakų ežerynas, iliustruojantis žmogaus ir gamtos darnaus sambūvio istoriją bei Lietuvos valstybės sugebėjimą išmoningai panaudoti unikalią gamtinę aplinką Valstybei kurti, savigynai ir saviraiškai, išlaikant gamtos natūralumą ir grožį. TINP iš kitų nacionalinių parkų išsiskiria tuo, jog čia itin dideli kultūros paveldo turtai unikalioje gamtinėje aplinkoje. Tai teritorija su vertingu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybingumo bei daugianacionalinės kultūros paveldu.

TINP tvarkomas pagal parengtą bei nustatytąja tvarka suderintą bei patvirtintą tvarkymo planą bei kitus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus - kultūros paveldo tvarkybos, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandens ūkio, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.

TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano tikslas - įvertinti ir optimizuoti nacionalinio parko ir jo funkcinio prioriteto zonų ribas bei nustatyti, patikslinti buferinės apsaugos zonos ribą.

Rengiant šį planą vadovautasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 131-4704), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 2006, Nr.66-2429), Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais (Žin.,2004, Nr.131-4704), TINP individualiu apsaugos reglamentu, (Žin., 2003, Nr. 114-5184), Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 105-3903), kitais teisės aktais bei patvirtinta TINP planavimo schema.

TINP yra išskirtinis savo padėtimi - jis yra prie pat didžiausio šalyje miesto, Lietuvos sostinės Vilniaus. Tai mažiausias Lietuvos nacionalinis parkas (plotas 8 235 ha). Pačiame istorinio nacionalinio parko centre įsikūręs Trakų miestas - rajono administracinis centras, turintis gilią istoriją menančias ištakas. Miesto ribos apima pusiasalį su jį supančiais Galvės, Totoriškių, Lukos, Gilušio ežerais ir miškais.

Didžiąją TINP dalį (7 588 ha) administruoja – Trakų rajono savivaldybė, likusią (647 ha) - Elektrėnų savivaldybė. Trakų miesto plotas - 1 155,5 ha.

TINP apima: Trakų miesto, Senųjų Trakų, Žaizdrių, Akmenos ir Kariotiškių kadastro vietoves - Trakų rajono savivaldybėje bei Vievio kadastro vietovę Elektrėnų savivaldybėje.

Seniūnijos: Trakų, Senųjų Trakų, Lentvario - Trakų rajono savivaldybėje ir Vievio - Elektrėnų savivaldybėje.

Miškai užima 41 %, vandenys – 17 %, pelkės – 12 %, urbanizuotos teritorijos - 4 %, žemės ūkio naudmenos - 26 %.


 

1. TINP ISTORINIAI, KULTŪRINIAI, GAMTINIAI BRUOŽAI

 

TINP įkurtas Lietuvos istorinio valstybingumo centro kultūriniams kompleksams su jų autentiška gamtine aplinka saugoti. Šiame unikaliame kompaktiškame kultūros ir gamtos paveldo ansamblyje, kuris atspindi svarbius Lietuvos ir Rytų Europos istorijos laikotarpius bei įvykius, puikiai išlikęs kultūrinis kraštovaizdis su urbanizuotu centru - istoriniu miestu ir pilimis tarp ežerų, tradicinio žemės naudojimo su reliktiniais kaimais, agrarinėmis teritorijomis bei išlikusiomis natūraliomis pirminės gamtos vietovėmis.

Gražus Trakų kraštovaizdis iš dalies yra natūralus, iš dalies suformuotas. Jis apima 8,2 tūkst. ha teritoriją, kurią jungia daugiau kaip 32 ežerų (1,4 tūkst. ha), sistema. Priešledynmečio reljefas lėmė stambiųjų TINP reljefo formų - ežerų ir pelkių duburių, kalvų formavimąsi paskutiniojo apledėjimo (13-14 tūkst. m. pr. Kr.) metu. Skirtingų ledyno tirpsmo stadijose TINP pietinėje dalyje susiklostė banguota zandrinė lyguma, šiaurinėje – moreninių kalvų grandinės. Šio reljefo morfostruktūra yra unikalus ežeringojo kraštovaizdžio formavimosi Baltijos aukštumose etalonas. Ežeryno didžiųjų susiekiančių Galvės (361 ha), Skaisčio (286 ha), Bernardinų (88 ha) ir Totoriškių (76 ha) ežerų apsuptyje yra Naujųjų Trakų senamiestis (169 ha) su Salos ir Pusiasalio pilimis, kurie iš esmės ir sudaro šio ansamblio branduolį. Jį juosia mišrūs miškai (3,9 tūkst. ha), kuriuos rytuose keičia pelkės, pietuose - plynaukštė, vakaruose ir šiaurėje išplintanti į kontrastingą daubotą kalvotą reljefą. Tai sudaro puikias sąlygas didžiulei biotopų įvairovei su Europinės svarbos buveinėmis bei daugybe Lietuvoje ir Europos mastu saugomų augalų ir gyvūnų rūšių. TINP vaizdingai išsidėstė piliakalniai, piliavietės, dvarai, kupstiniai ir valakiniai kaimai, vienkiemiai. Visi Trakų parko komponentai yra apsijungę į integruotą holistinę teritorinę ir vizualinę visumą.

Gamtos turtai ir kraštovaizdžio įvairovė bei ypač savitos jo orografinės formos sudarė palankias sąlygas žmonėms čia įsikurti prieš 4 tūkst. m. prieš Kr. Išskirtinė reikšmė Trakams teko XIII-XVI a., kai paskutinė pagoniška Europos valstybė - Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė priešinosi krikščioniškosios Europos kariniams Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinams. Pirmą kartą Trakai paminėti 1337 m. Vygando Marburgiečio Kronikoje. Trakai buvo tapę svarbiu valstybės sostinės Vilniaus prieigų gynybos centru. Natūralioje sunkiai prieinamoje Trakų teritorijoje buvo susikūrusi vieninga fortifikacinė sistema su medinėmis (Bražuolės (I tūkst. prieš Kr.-XIV a.), Daniliškių (VI –XII a. Po Kr.) piliakalniai ir mūrinėmis (Senųjų Trakų (XIV a. pr.), Naujųjų Trakų Pusiasalio (XIV a. vid.) ir Salos (XIV a. pab.) pilimis. Gynybai lietuviai pasitelkė totorius ir karaimus.

Šalia pilių išaugo Naujųjų Trakų daugiatautis (lietuvių, karaimų, totorių, žydų, rusų, vokiečių, lenkų) miestas, turėjęs plačius politinius ir prekybinius ryšius su Europos miestais bei jų bendruomenėmis, su sakralinės, pasaulietinės ir gynybinėmis viduramžių architektūros, pasaulietinio ir bažnytinio meno, literatūros tradicijomis. Trakų mieste egzistavo unikali savivaldos sistema, grįsta Magdeburgo teise – nuo XV a. koegzistavo savivaldžios krikščionių ir karaimų bendruomenės. Trakai tapo dalinės kunigaikštystės (XIV-XVI amžiais), kuri pietuose siekė Brestą (dabartinė Baltarusija), o šiaurėje - Biržus (prie Latvijos sienos), centru ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų sosto vieta. Trakai buvo valdovų mėgstama rezidencija - pripažintas viduramžių politikos teatras su svarbiais diplomatiniais, dovanojimų ir medžioklių ritualais, bažnytinėmis šventėmis ir prekymečiais. Laisvai plėtojosi ortodoksų, musulmonų, karaimų ir judėjų tikėjimai. XVII a. miesto augimas sustojo, nes ypatingai palanki viduramžių gynybiniam ir politiniam centrui gamtinė aplinka apribojo Trakų ūkinę ir urbanistinę plėtrą Lietuvos – Lenkijos valstybių unijos laikotarpiu (1569-1795), carinės Rusijos imperijos (1795-1917), Lenkijos Respublikos (1920-1939) ir Sovietų Sąjungos (1940-1991) okupacijų laikotarpiais. Trakuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvairiapusis istorinis ir kultūrinis palikimas tarsi užsikonservavo. Šioje teritorijoje ryškūs ne tik garsiausių savo laikmečio viduramžių valdovų – Vytauto Didžiojo, Kazimiero, bet ir kitų iškilių asmenybių - grafų Tiškevičių, kunigaikščių Radvilų, didikų Sapiegų, Oginskių, Goštautų, Sienos universiteto rektoriaus, Vilniaus vyskupo Motiejaus Trakiškio, karaimų mąstytojo bei filosofo Izaoko Trakiečio, poeto bei gydytojo Ezra Harofez gyvenimo pėdsakai.

Kultūros ir gamtos vertybės sudaro integruotą teritorinę ir vizualinę visumą, kurioje atsiskleidė genialus žmogaus kūrybinis gebėjimas panaudoti gamtines sąlygas savigynai ir saviraiškai, nesunaikinant pirminės gamtinės aplinkos. TINP yra vienas darniausių kultūrinių kraštovaizdžių – daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mikrokosmas, kuriame atsispindi svarbūs Lietuvos ir Rytų Europos istorijos laikotarpiai bei įvykiai. Jo kultūrinis kraštovaizdis su urbanizuotu centru - istoriniu miestu ir pilimis tarp ežerų, tradicinio žemės naudojimo su reliktiniais kaimais, agrarinėmis teritorijomis bei išlikusiomis natūraliomis pirminės gamtos vietovėmis yra puikiai išlikęs ir atspindi bendruosius žmonijos ryšius, sukurtus per kultūrą, gerbiant kiekvienos tautos unikalumą ir tapatybę, kurie yra gyvi iki šiol.

Reljefas susidarė išskirtinių žemės geomorfologinių procesų, liudijančių unikalią teritorijos orografinės ir hidrologinės įvairovės sanklodą, metu. Jo ežerynas retas morfostruktūros ir geomorfologinio paveldimumo pavyzdys. Jo vandens išteklių hidrologiniai ir hidrogeologiniai ryšiai turi didelę reikšmę viso kraštovaizdžio bei kultūrinio gamtinio komplekso stabilumui. Priešledynmečio reljefas lėmė stambiųjų reljefo formų (ežerų ir pelkių duburių, kalvų) formavimąsi paskutiniojo apledėjimo metu. Trakų parko reljefo morfostruktūra yra unikalus etalonas, liūdijantis ežeringojo kraštovaizdžio formavimosi Baltijos aukštumose dėsningumus. Kontrastingas reljefas ir natūrali gamta sąlygoja didžiulę biotopų įvairovę su Europinės svarbos buveinėmis bei daugybe Lietuvoje ir Europos mastu saugomų augalų ir gyvūnų rūšių.

TINP yra išlikusios išskirtinės reikšmės tradicinio žemės naudojimo ir apgyvendinimo reliktinės teritorijos, tokios kaip savivaldžiu buvęs Trakų karaimų Mažasis miestas su bendruomeniniu žemės sklypu užmiestyje, rėžiniai Senųjų Trakų, Varnikėlių, Serapiniškių ir Daniliškių bei kupstiniai Totoriškių ir Buklų kaimai, Kariotiškių palivarkas, kurios yra priskirtinos organiškai susiklosčiusių kultūrinių kraštovaizdžių kategorijai ir kurioms, keičiantis žemėvaldos bei žemėnaudos formoms, iškyla sunykimo grėsmė. Jame yra išskirtinės vertės tikslingai suformuoto kultūrinio kraštovaizdžio pavyzdinės teritorijos – Užutrakio dvaro sodyba su E.F.Andre suprojektuotu parku.

Trakų parko kultūros ir gamtos vertybių kompleksas yra unikalus ir išskirtinis. Tokia vertybių sankaupa ir jų įvairovė neturi analogų tiek buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijose (Latvija, Baltarusija, Rusija, Ukraina, Lenkija), tiek ir viso Baltijos jūros baseino valstybių areale. Artimi pagal kilmę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centralizuotos valdžios centrai arba sunyko, nepasiekę brandaus kultūrinio kraštovaizdžio ir kultūrinio krašto verčių, arba buvo negrįžtamai sunaikinti intensyvios urbanizacijos eigoje.

 

2. TINP IR JO ZONŲ BEI BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS RIBOS

 

2.1. TINP ir jo funkcinio prioriteto zonų ribų koregavimo nuostatos

 

TINP planavimo schema, patvirtinta 1993 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 912 yra pagrindinis dokumentas, įteisinęs TINP funkcinius prioritetus ir apibrėžęs generalines nacionalinio parko tvarkymo kryptis. TINP pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstomas į konservacinės ir ekologinės apsaugos prioriteto, rekreacinę, gyvenamąją ir ūkinę zonas.

Rengiant šio nacionalinio parko ir jo zonų ribų planą, buvo peržiūrėtos esamos parko bei zonų ribos. Projektavimo eigoje išnagrinėjus visą turimą gamtinių tyrimų medžiagą bei įvertinus dabartinę teritorijos situaciją, siūloma koreguoti išorines nacionalinio parko bei funkcinio prioriteto zonų ribas, laikantis šių pagrindinių nuostatų:

§             ankstesnio planavimo nuostatų peržiūra, siūlant jas keisti pagal naujus kraštotvarkinius reikalavimus;

§             esamų TINP išorinių bei jo funkcinio prioriteto zonų ribų principinis išsaugojimas, vykdant motyvuotą korektūrą bei maksimaliai priderinant prie natūralių, pirmiausia gamtinių kompleksų ribų ir naujai nustatytų kultūros paveldo vertybių teritorijų ribų;

§             prioritetas teikiamas gamtos ir kultūros paveldo konservaciniams interesams;

§             suformuotų žemėvaldų bei pasikeitusių rekreacinių ir gyvenamųjų teritorijų poreikio įvertinimas ir jų konstruktyvus harmonizavimas su aplinkosaugos interesais;

§             TINP buferinės apsaugos zonos vizualinei raiškai saugoti bei užtikrinti bendrąją ekologinę pusiausvyrą.

 

2.2. Siūloma TINP ribų korektūra

 

Siūlomi šie TINP išorinių ribų pakeitimai:

§             į TINP integruojama šalia esanti Lentvario dvaro sodybos teritorija - G12K (61,6ha), kurią sudaro parkas, dvaro sodybos statiniai ir Lentvario ežeras;

§             į TINP teritoriją įtraukiama kalva prie Užpelkių, šalia kelio Trakai – Aukštadvaris;

§             iš pietinės TINP dalies, prie Senųjų Trakų išimama nukasta eksploatuojant naudingųjų iškasenų telkinį griova;

§             kiti smulkūs TINP ribos pakeitimai atlikti atsižvelgiant į žemėtvarkos projektus, tikslinant pagal žemės nuosavybės sklypų ribas.

Iš viso prie TINP prijungiama 158,0 ha, sumažinama - 20,0 ha. Tokiu būdu, TINP plotas po išorinių ribų koregavimo tapo – 8 235,0 ha (šiuo metu TINP plotas – 8 150,0 ha).

 

2.3. Siūloma funkcinio prioriteto zonų ribų korektūra

 

1. Varnikų botaninio-zoologinio draustinio 291, 292, 293, 294 miško kvartalams suteikiamas Varnikų gamtinio rezervato statusas.

2. Šiaurinėje TINP dalyje formuojamas Šulininkų kraštovaizdžio draustinis, apimantis Šulininkų, Dydiškių, Apvaluko, Apušės, Birvos ir Vėžio akies ežerus bei jų apylinkes.

3. Istoriškai susiklosčiusiose buvusiose karaimų žemės valdose, tarp kelio, vedančio į Semeliškes, ir Plomėnų ornitologinio draustinio, numatomas Karališkųjų laukų kraštovaizdžio draustinis.

4. Numatomas naujas Lentvario kraštovaizdžio draustinis, apimantis Lentvario dvaro sodybos teritoriją.

5. Užutrakio kraštovaizdžio draustinio šiaurinė riba sutapatinama su patikslinta Užutrakio dvaro sodybos teritorijos riba.

6. Bražuolės hidrografinio draustinio pagrindu formuojamas Bražuolės kraštovaizdžio draustinis.

7. Daniliškių kaimo architektūros draustinis integruojamas į Kudrionių kraštovaizdžio draustinį.

8. Varnikėlių ir Serapiniškių kaimo architektūros draustinis, nekeičiant ribų, pervadinamas kraštovaizdžio draustiniu.

9. Senųjų Trakų piliavietės rezervato riba vedama pagal patikslintą piliavietės su papiliu ribą. Prie jo prijungiama pietinė Senųjų Trakų kaimo istorinė dalis.

10. Senųjų Trakų kaimo architektūros draustinio riba koreguojama pagal patikslintą ribą. Draustinis pavadinamas Senųjų Trakų kaimo urbanistiniu draustiniu.

11. Atsisakoma Senųjų Trakų archeologinio draustinio. Jo teritorija priskiriama ekologinės apsaugos prioriteto zonai, o išlikusios griovos pagrindu formuojamas Senųjų Trakų geomorfologinis draustinis.

12. Jovariškių gamybinė komunalinė zona keičiama į gyvenamojo funkcinio prioriteto zoną.

13. Trakų miesto pietinėje dalyje numatoma urbanistinė plėtra, gamybinių komunalinių teritorijų transformavimas į gyvenamąją.

14. Didinamos rekreacinio prioriteto zonos: rytinėje Skaisčio ežero pakrantėje (Žydiškių k.), Kudrionių rekreacinė zona (tarp Bitiškių ir Ilgučio ežerų), Akmenos ežero pietinėje pakrantėje, rekreacinė teritorija tarp Akmenos ir Galvės ežerų plečiama šiaurės kryptimi.

15. Išskiriamos naujos rekreacinio prioriteto zonos: Kulpio ežero pietinėje pakrantėje (Kariotiškių palivarkas), teritorija tarp Babruko ir Gilušio ežerų, pusiasalyje tarp Galvės ir Nerespinkos ežerų, pietrytinėje Lukos ežero pakrantėje.

16. Rekreacinės Skaisčio, Lukos, Totoriškių, Babruko, Bitiškių ežerų akvatorijos keičiamos į ekologinės apsaugos prioriteto zonas.

17. Agroparkinio ūkio teritorijos priskiriamos ekologinės apsaugos prioriteto zonai.

 

2.4. Siūloma buferinės apsaugos zonos riba

 

TINP buferinės apsaugos zona nustatoma siekiant apsaugoti TINP bei istoriškai susiformavusį kraštovaizdį aplink jį nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, užtikrinant bendrąją ekologinę pusiausvyrą.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys buferinės apsaugos zonos nustatymą:

§             Trakų ežeryno baseino hidrografinės ribos;

§             paviršinių vandenų baseino ribos;

§             požeminių vandenų mitybos zonos;

§             ypač svarbios ir pavojingos vietos hidrogeologinės apsaugos požiūriu (gelmių ir požeminių vandenų užterštumui) zonos;

§             kultūros vertybių ir vertingųjų savybių turinčių objektų vizualinė apsauga TINP ir jo artimoje aplinkoje.

TINP buferinės apsaugos zonos plotas – 6 445,8 ha.

 

TINP šiaurinėje dalyje nustatyta buferinės apsaugos zona apima į TINP nepatekusią Trakų ežeryno hidrologinio baseino dalį bei Bražuolės kalvyną. Tai unikalus gruntinių vandenų baseinas, kuriame didelę reikšmę turi gruntinio vandens slūgsojimo gylis ir iki jo esančios aeracijos zonos storis bei savybės, migravimo kryptys. Ši teritorija vertinga ir kraštovaizdžio aspektu. Buferinės apsaugos zona prasideda nuo Kudrionių girios rytinio pakraščio ir tęsiasi Pauliškių miško pamiškiu, apimdama Maidonių, Dobilių, Naujasodžio I, Bražuolės, Užugirio, Ignalinos, Raudonės I, Raudonės II, Raudoniškių, Padvariškių gyvenamąsias vietoves ir Žako, Žieceko, Juodiko, Purvio, Čiukiškių, Dvarčių, Ežerėlio ežerus bei Bevandeniškių mišką su Sausių ir Bevandeniškės pilkapiais.

Rytinėje dalyje, prijungus prie TINP Lentvario dvaro sodybos teritoriją su Lentvario ežeru, buferinės apsaugos zonos riba sutampa su dvaro sodybos vizualinės apsaugos zonos riba. Toliau eidama geležinkelio sankasa, riba apima retai užstatytus Padumblės, Žydiškių, Girininkų, Skynimų kaimus ir Rubežiaus gyvenvietę, dalį Račkūnų miško.

Pietinėje dalyje buferinės apsaugos zonos riba eina Račkūnų ir Užutrakio miškų pakraščiu, apimdama Pilialaukio, Bedugnės, etnografinių bruožų turinčius Strakiškių ir Zinkiškių kaimus.

Vakarinė buferinės apsaugos zonos riba eina vieškeliu, apima didesniąją Salkininkų kaimo dalį ir vaizdingą Alsakio ežero duburį su etnokultūrinėmis teritorijomis. Toliau riba eina kaimo keliuku per aukštumas, vizualiai besijungiančias su Kudrionių kraštovaizdžio draustiniu ir apimdama Padvarionų, Dubuklės, Petkėniškių, Kirmėliškių kaimų apylinkes.

 

3. TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS

 

3.1. TINP zonavimas

 

TINP ir jo zonų ribų planuose išskiriamos šios funkcinio prioriteto zonos: konservacinės apsaugos prioriteto (rezervatai ir draustiniai), ekologinės apsaugos prioriteto, rekreacinio, kitos paskirties (gyvenamoji bei gyvenamoji - rekreacinė). Didžiausią plotą užima konservacinės apsaugos prioriteto zona – 59,4 %. Ją sudaro 3 rezervatai, 15 draustinių ir Arakalnio mitologinis objektas. Ekologinės apsaugos zonos užima 28,5 %, rekreacinio prioriteto zonos sudaro 8,4 % ir gyvenamojo prioriteto zonos sudaro – 3,7 % (1 ir 5 lentelės) TINP teritorijos.

1 lentelė. Funkcinio prioriteto zonų palyginimas

                                                                     

Eil. Nr.

Funkcinio prioriteto zonos

iki ribų pakeitimo

po ribų pakeitimo

Plotas (ha)

%

Plotas (ha)

%

I.

Konservacinės apsaugos prioriteto zonos

3 977,0

48,8

4 887,7

59,4

II.

Ekologinės apsaugos prioriteto zona

1 615,0

19,8

2 349,3

28,5

III

Agroparkinio ūkio teritorija

1 150,5

14,1

-

-

IV.

Kitos paskirties prioriteto zonos:

1 407,5

17,3

  998,0

12,1

 

            rekrecinio prioriteto zona

1 211,4

14,9

    693,0

8,4

 

            gyvenamoji

   122,5

1,5

    305,0

3,7

 

            ūkino - komunalinio

     73,6

0,9

-

-

 

TINP plotas

8 150,0

100

8 235,0

100

 

TINP buferinės apsaugos zonos plotas

   808,0

 

5 372,2

 

 

3.2. Konservacinio funkcinio prioriteto zona

 

Konservacinio prioriteto zoną sudaro 3 rezervatai: 2 kultūriniai (Trakų salos ir Pusiasalio pilių bei Senųjų Trakų piliavietės), 1 gamtinis (Varnikų) ir 15 draustinių: 2 kultūriniai (Trakų senamiesčio bei Senųjų Trakų kaimo urbanistiniai), 7 kompleksiniai – kraštovaizdžio (Varnikėlių - Serapiniškių, Karališkųjų laukų, Užutrakio, Lentvario, Kudrionių, Šulininkų, Bražuolės), 6 gamtiniai (Galvės bei Akmenos ežerų hidrografiniai, Skaisčio ežero botaninis draustinis, Varnikų botaninis – zoologinis, Plomėnų telmologinis, Senųjų Trakų geomorfologinis) ir Arakalnio mitologinis objektas (2 ir 3 lentelės).

 

2 lentelė. Konservacinio funkcinio prioriteto zonų palyginimas

 

 

Konservacinio funkcinio prioriteto zonos:

Esamas

Siūlomas

Plotas ha

vnt.

Plotas ha

vnt.

1.

Kultūriniai rezervatai

42,4

2

45,4

2

2.

Gamtinis rezervatas

-

-

99,0

1

3.

Kultūriniai draustiniai

364,8

7

161,0

2

4.

Gamtiniai draustiniai

1 972,8

5

1 970,0

6

5.

Kompleksiniai (kraštovaizdžio) draustiniai

1 597,0

2

2 588,5

7

6.

Kultūrinis objektas

-

-

23,8

1

 

3 lentelė. Konservacinio funkcinio prioriteto zonos

 

Eil.Nr.

Funkcinio prioriteto zonos

Plotas

ha

%

 

REZERVATAI

144,4

1,8

1.

Trakų salos ir pusiasalio pilių kultūrinis rezervatas

23,0

0,3

2.

Senųjų Trakų piliavietės kultūrinis rezervatas

22,4

0,3

3.

Varnikų gamtinis rezervatas

99,0

1,2

 

DRAUSTINIAI

4 743,3

57,6

 

Kultūriniai:

184,8

2,2

1.

Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis

139,7

1,7

2.

Senųjų Trakų kaimo urbanistinis draustinis

21,3

0,2

3.

Arakalnio mitologinis objektas

23,8

0,3

 

Gamtiniai:

1 970,0

23,9

4.

Galvės ežero hidrografinis draustinis

353,6

4,3

5.

Akmenos ežero hidrografinis draustinis

318,9

3,9

6.

Skaisčio ežero hidrografinis draustinis

283,1

3,4

7.

Varnikų botaninis – zoologinis draustinis

500,4

6,1

8.

Plomėnų ornitologinis draustinis

489,6

5,9

9.

Senųjų Trakų geomorfologinis draustinis

24,4

0,3

 

Kompleksiniai (kraštovaizdžio):

2 588,5

31,4

10.

Varnikėlių-Serapiniškių kraštovaizdžio draustinis

79,1

1,0

11.

Karališkųjų laukų kraštovaizdžio draustinis

75,2

0,9

12.

Užutrakio kraštovaizdžio draustinis

83,7

1,0

13.

Lentvario kraštovaizdžio draustinis

61,6

0,7

14.

Kudrionių kraštovaizdžio draustinis

1 511,1

18,5

15.

Bražuolės kraštovaizdžio draustinis

215,6

2,6

16.

Šulininkų kraštovaizdžio draustinis

562,2

6,8

 

Iš viso:

4 887,7

59,4

 

4 lentelė. Konservacinės apsaugos prioriteto zonų pakeitimai

 

Eil. Nr.

Funkcinio prioriteto zonos

Plotas (ha)

iki ribų pakeitimo

Plotas (ha)

po ribų pakeitimo

I.

Konservacinio prioriteto zonos

3 977,0

4 887,7

 

Rezervatai:

 

 

1.

Trakų salos ir Pusiasalio pilių rezervatas (kultūrinis)

26,0

23,0

2.

Senųjų Trakų piliavietės rezervatas (kultūrinis)

16,3

22,4

3.

Varnikų rezervatas (gamtinis)

-

99,0

 

Draustiniai:

 

 

1.

Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis

108,0

139,7

2.

Senųjų Trakų kaimo urbanistinis draustinis

21,7

21,3

3.

Užutrakio kraštovaizdžio draustinis

71,6

83,7

4.

Lentvario kraštovaizdžio draustinis

-

61,6

5.

Varnikėlių - Serapiniškių kraštovaizdžio draustinis

83,6

79,1

6.

Senųjų Trakų geomorfologinis draustinis

-

24,4

7.

Senųjų Trakų archeologinis draustinis

109,2

-

8.

Bražuolės archeologinis draustinis

5,7

-

9.

Bražuolės hidrografinis draustinis

111,4

-

10.

Bražuolės kraštovaizdžio draustinis

-

215,6

11.

Daniliškių archeologinis draustinis

6,8

-

12.

Daniliškių kaimo architektūros draustinis

29,8

-

13.

Kudrionių kraštovaizdžio draustinis

1525,5

1511,1

14.

Galvės ežero hidrografinis draustinis

366,3

353,6

15.

Akmenos ežero hidrografinis draustinis

383,2

318,9

16.

Skaisčio ežero hidrografinis draustinis

-

283,1

17.

Šulininkų kraštovaizdžio draustinis

-

562,2

18.

Varnikų botaninis – zoologinis draustinis

611,3

500,4

19.

Plomėnų ornitologinis draustinis

500,6

489,6

20.

Karališkųjų laukų kraštovaizdžio draustinis

-

75,2

21.

Arakalnio kultūrinis objektas

-

23,8

 

Bendras konservacinės apsaugos prioriteto zonų plotas po funkcinių zonų ribų korektūros padidėjo 910,7 ha.

 

Trakų salos ir Pusiasalio pilių kultūrinis rezervatas.Trakų salos (A1781) ir Pusiasalio (A1782) pilių kultūrinio rezervato plotas - 23,0 ha. Jis apima salas: Pilies, Karaimų (Karvinė, Kopūstinė), Bažnytėlės (Kryžių s.), pusiasalio dalį bei Galvės ežero akvatoriją tarp šių salų.

Pilies saloje stovi atstatyta XIV-XVII a. Salos pilis (G506 K), Karaimų saloje – išlikusios XVI a. Sapiegų dvaro liekanos, Bažnytėlės saloje - XVI-XVII a. šv. Jurgio cerkvės griuvėsiai, pusiasalyje - Pusiasalio pilies liekanomis (G29 K) bei XVI a. medinių tiltų liekanos tarp Pilies, Karaimų, Bažnytėlės salų ir miesto.

Tikslas – išsaugoti, prižiūrėti ir atkurti kultūros paveldo vertybes, vykdyti mokslinius tyrimus, įgyvendinti švietimo programas.

 

Senųjų Trakų piliavietės kultūrinis rezervatas – apima Senųjų Trakų XIII-XIV a. piliavietę su papiliu (A1956 K), senovės gyvenvietę (AR1944) su buvusio ežero vieta bei pietinę Senųjų Trakų kaimo istorinės teritorijos (U 19) dalį. Senųjų Trakų pilis - viena iš seniausių mūrinių pilių Lietuvoje. Šiandien piliavietės aikštėje stovi parapijinė bažnyčia ir Benediktinų vienuolynas (XIX a.). Rezervato plotas – 22,4 ha. Jis yra už trijų kilometrų nuo Trakų, Senųjų Trakų gatvinio kaimo gale.

Tikslas - išsaugoti, prižiūrėti, atkurti kultūros paveldo vertybes, vykdyti mokslinius tyrimus, išsaugoti archeologinių radinių teritorijas, įgyvendinti švietimo programas.

 

Varnikų gamtinis rezervatas – apima Varnikų miško 291, 292, 293, 294 kvartalus. Plotas – 99,0ha.

Šioje miško dalyje rytų-vakarų kryptimi praeina dvi Rytų Lietuvos (Pomeranijos) fazės metu suformuotos moreninių kalvų grandinės. Dabartiniu metu čia auga senas, 100-130 m. amžiaus natūraliai susiformavęs mišrus miškas, kurį sudaro ąžuoliniai pušynai ir ąžuoliniai eglynai su saugomomis floros ir faunos rūšimis.

Tikslas – išsaugoti biologinę įvairovę bei sudaryti palankias sąlygas jai gausėti.

 

Trakų senamiesčio urbanistinis draustinisapima Trakų miesto dalį - pusiasalį tarp Bernardinų (Lukos), Galvės ir Totoriškių ežerų. Draustinio ribos sutampa su Trakų senamiesčio U18 ribomis, kurios apima Galvės ir Totoriškių ežerų dalį bei Užtiltę. Draustinio plotas – 139,7 ha.

Tikslas – išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų miesto planinės erdvinės struktūros, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą.

 

Senųjų Trakų kaimo istorinės dalies urbanistinis draustinis – teritorija prie pagrindinės gatvės nuo Senųjų Trakų gyvenvietės pradžios iki piliavietės. Draustinio ribos sutampa su centrine ir šiaurine Senųjų Trakų kaimo istorine dalimi - U19. Plotas – 21,3 ha.

Tikslas - išsaugoti ir eksponuoti būdingą šiam regionui kaimą, jo planinę erdvinę struktūrą, išlikusias senas etnografiškai vertingas sodybas (pastatus, želdinius, kitus kaimo elementus).

 

Karališkųjų laukų kraštovaizdžio draustinis – turi ryškių asociatyvinio kultūrinio kraštovaizdžio požymių ir apima istorinėje praeityje susiklosčiusiais buvusios karaimų bendruomenės žemes. Plotas - 75,2 ha.

Tikslas - keičiantis žemėvaldos bei žemėnaudos formoms, išsaugoti neužstatytą kraštovaizdį bei išlaikyti tradicinį žemės naudojimą.

 

Varnikėlių ir Serapiniškių kaimų kraštovaizdžio draustinis tai valakiniai kaimai su dirbamais laukais tarp Varnikų botaninio- zoologinio draustinio ir kelio Trakai – Lentvaris -Mūrinė Vokė. Kaimuose išliko pagrindiniai autentiški planinės, tūrinės ir erdvinės struktūrų bruožai. Yra išlikusių ir autentiškų pastatų. Plotas - 79,1 ha.

Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti būdingus šiam šalies regionui kaimus, jų planinę erdvinę struktūrą, išlikusias senas etnografiškai vertingas sodybas, jų pastatus, želdinius, ir kitus kaimo elementus.

 

Užutrakio kraštovaizdžio draustinis – apima Užutrakio dvaro sodybos – G208 KP teritoriją su E.F.Andre projektuotu parku, kuri yra pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų. Plotas - 83,7 ha.

Tikslas - saugoti, tvarkyti, prižiūrėti ir regeneruoti unikalią Užutrakio dvaro sodybą su parku, vykdyti mokslinius tyrimus.

 

Lentvario kraštovaizdžio draustinis – apima Lentvario dvaro sodybos - G12 K teritoriją su E.F.Andre projektuotu parku, kurią sudaro dvaro statiniai, parkas, ežeras. Plotas - 61,6 ha.

Tikslas - saugoti, tvarkyti, prižiūrėti ir regeneruoti unikalią Lentvario dvaro sodybą su parku, vykdyti mokslinius tyrimus.

 

Kudrionių kraštovaizdžio draustinis - apima šiaurės vakarinę parko dalį. Plotas – 1511,1 ha. Į draustinį patenka Kudrionių miškų masyvas su Daniliškių (stovi veikianti XIX a. sentikių cerkvė, senosios kapinės), Kudrionių, Kunigaikštinės, Norkų, Suslonių, Naujadvario kaimais, Daniliškių piliakalnis su gyvenviete (A1165 K), Sasonės, Bitiškių, Suslonių ežerai. Čia iškyla aukščiausia Trakų aukštumos vieta – Nuobariškių kalnas (228,8 m virš jūros lygio). Dauguma miškų pasodinti po II-ojo pasaulinio karo dėl ypač raižyto ir nepalankaus žemdirbystei reljefo. Miške vyrauja pusamžiai pušynai, yra eglynų, beržynų, pietrytinėje draustinio dalyje baltalksnynų. Žemumų pievose ir pelkėse ypač gausi ir įvairi augmenija.

Tikslas - išsaugoti Kudrionių kraštovaizdį su sudėtinga reljefo sandara, nulemiančia didelę biotopų įvairovę. Saugoti istorines bei kultūros vertybes, vykdyti mokslinius tyrimus.

 

Bražuolės kraštovaizdžio draustinis - yra šiaurinėje TINP dalyje, šalia kelio Trakai – Vievis ir apima Bražuolės upelio, tekančio į šiaurę nuo Akmenos ežero, ištakas, Bražuolės piliakalnį (A1177 P), Bražuolės pilkapyną (A1178 P), Ešerinio ežerą, miškelius. Plotas – 215,6 ha.

Tikslas - atkurti bei išsaugoti Bražuolės upelio aukštupio hidrografinę struktūrą. Saugoti, prižiūrėti ir tvarkyti archeologines ir natūralias gamtines vertybes, vykdyti mokslinius tyrimus.

 

Šulininkų kraštovaizdžio draustinis yra šiaurinėje TINP dalyje, Rykantų moreniniame masyve, apimantis Šulininkų – Dydiškių - Apvaluko ežerų hidrografinio žiedo ežerų grupę, telkšančią 141,1 m - 162,8 m absoliutiniame aukštyje. Ežerai: Vėžio Akis, Apvalukas, Tvenkinys, Dydiškių, Šulininkų, Birva, Epušė yra maži, bet ganėtinai gilūs, ypač – Šulininkų ežeras (ežero gylis – 35,5 m.), kurio duburys, manoma, yra evorzinės kilmės. Tokių ežerų Lietuvoje yra tik keletas. Birvos ir Epušės ežerai hidrografiniu požiūriu priskirtini Galvės sistemai (jungiasi su ja trumpais upeliais), o likusieji yra nenuotakūs. Šulininkų ežere gyvena reliktinės žuvys seliavos (Coregonus albula), yra duomenų, kad XX a. pradžioje čia vykdyti žuvivaisos darbai.

Tai platus ežerų genetinių tipų, morfometrinių rodiklių, amžiaus, trofinių būsenų, hidrografinių ryšių spektras palyginti mažoje teritorijoje. Įspūdingi aukščių skirtumai: Apvaluko ežero vandens lygis – 141,1 m, jo pakrantėje esanti kalva iškyla iki 180,2 m.

Draustinio ribos apima ir istorines vietas – prie Galvės ežero Šventaliepės alėjos iškišulį bei Skaisčio ežero šiaurinėje pakrantėje - Vytauto kalną. Draustinio plotas - 562,2 ha.

Tikslas - išsaugoti istoriškai susiformavusį kraštovaizdį su atviromis erdvėmis bei vizualiniais ryšiais. Prižiūrėti ir tvarkyti natūralias gamtines bei istorines vertybes, vykdyti mokslinius tyrimus.

 

Galvės ežero hidrografinis draustinis apima Galvės ežerą su salomis. Jo ribos sutampa su ežero pakrantėmis. Plotas – 353,6 ha. Galvės ežeras patenka į Trakų miesto administracines ribas ir intensyviai naudojamas buriavimui, irklavimui, organizuojamos sportinės varžybos, pažintiniam turizmui, mėgėjiškai žvejybai, nardymui.

Ežero ilgis – 3,2 km, didžiausias plotis – 1,9 km, gyliausia vieta – 46,8 m, krantinė labai vingiuota, su daugybe įlankų, kranto linijos ilgis – 11,8 km. Ežero kilmė ir dugno reljefas sudėtingas – šiaurinę ežero dalį suformavo gili, ledyno suformuota rina (čia giliausia ežero vieta), pietinėje dalyje praeina Rytų Lietuvos (Pomeranijos) fazės trečiasis akumuliacinių darinių ruožas, kurio aukščiausios vietos suformavo Galvės ežero salas. Ežere yra 21 sala. Krantai skirtingo aukščio. Sąsiauriais ežeras jungiasi su Skaisčio, Totoriškių ir Bernardinų (Lukos) ežerais.

Tikslas - išsaugoti Trakams ir jų apylinkėms savitumą suteikiantį ežero hidrografinį kompleksą, vykdyti mokslinius tyrimus.

 

Akmenos ežero hidrografinis draustinis  apima Akmenos ežerą su pakrantėmis. Plotas – 318,9 ha.

Akmenos ežero ilgis – 3,2 km, didžiausias plotis – 1,2 km, giliausia vieta – 30,2 m, kranto linijos ilgis – 11,4 km. Ežeras tyvuliuoja moreninio reljefo tarpugūbryje (tarp paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos Rytų Lietuvos (Pomeranijos) fazės metu suformuotų moreninių kalvų grandinių). Ežero dubuo nelygaus reljefo, daugiausia daubų ir giliausios iš jų (iki 30 m gylio) koncentruojasi rytinėje dubens dalyje. Vidurinė ir vakarinė ežero dalys pasižymi mažesniais gyliais, seklumomis ir salomis. Didžiausia sala yra 1,5 ha ploto. Ežerą supa aukšti krantai, atabrado plotis svyruoja nuo 8 iki 106 m. Pietvakariuose į Akmenos ežerą įteka vienintelis jo intakas – bevardis upelis. Pastovių ištakų ežeras neturi, tačiau yra laikytinas Bražuolės upės versmėmis, kai pakilus vandens lygiui pavasarį ir esant stipriems vakarų vėjams, ežero vandens perteklius nuteka į šiauriau ir žemiau esantį Ešerinio ežeriuką.

Tikslas - išsaugoti Trakams ir jų apylinkėms savitumą suteikiantį ežero hidrografinį kompleksą, vykdyti mokslinius tyrimus.

 

Skaisčio ežero hidrografinis draustinis - apima Skaisčio ežerą su salomis. Draustinio ribos sutampa su ežero pakrantėmis. Plotas – 283,1 ha. Šis ežeras atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir siūloma suteikti Europos Bendrijos svarbos statusą - 3140, ežerai su menturdumblių bendrijomis.

Ežero ilgis – 3,4 km, didžiausias plotis – 2,1 km, giliausia vieta – 32,0 m, krantinė labai vingiuota, su daugybe įlankų, kranto linijos ilgis – 14,0 km. Ežeras jungiasi su Galvės ežeru. Ežeras naudojamas buriavimui, irklavimui, organizuojamos sportinės varžybos, pažintiniam turizmui, mėgėjiškai žvejybai, nardymui.

Tikslas - išsaugoti Trakų apylinkėms savitumą suteikiantį ežero hidrografinį kompleksą, nepažeisti hidrologinio režimo ir cheminės vandens sudėties, kuri keistų, terštų ar kitaip pablogintų buveinių būklę, vykdyti mokslinius tyrimus.

 

Varnikų botaninis – zoologinis draustinis - apima Varnikų mišką, Baluosio, Bevardžio, Ilgelio, Piliškių, Dumblės ežerus, Varnikų - Ilgelio 207,0 ha ploto pelkes. Plyti pietrytinėje TINP dalyje, į rytus nuo Trakų miesto. Ribojasi su Skaisčio ežeru bei Varnikėlių, Serapiniškių, Varnikų ir Padumblės kaimais.

Draustinio plotas – 500,4 ha. Didžiausią draustinio dalį užima miškas, tačiau nemažai yra ir atvirų erdvių, pelkių, didinančių draustinio biotopų įvairovę.

Pietinė draustinio dalis – termokarstinės kilmės, ištirpusio didžiulio ledo guolyje poledynmetyje susiformavo pelkė. Jo pakraščiuose auga prieš 20-50 metų pasodinti eglių ir pušų jaunuolynai.

Visi Varnikų draustinio ežerėliai (tai vieno didelio ežero liekanos), yra maitinami juos supančių pelkių. Pelkė beveik 1 m aukštesnė už Bernardinų (Lukos) ežero vandens lygį, vandens perteklius iš pelkės melioraciniais grioviais nuteka į Bernardinų (Lukos) ežerą, todėl žemapelkių pakraščiai nusausėję, apaugę krūmais, o aukštapelkė apaugusi beržais ir pušimis. Didžiausias organogeninio klodo storis siekia 10 m, vidutinis organogeninių nuosėdų storis 2-4 m. Jas sudaro įvairios durpių rūšys ir sapropeliai. Didžioji pelkės dalis, apie 70 % yra žemapelkė, likusi – aukštapelkė, kurią juosia nedideli tarpinio tipo pelkių plotai. Paskutiniuoju metu Ilgelio pelkė sausėja. Tai susiję su bendromis klimato kaitos tendencijomis - požeminiai vandenys senka visoje Lietuvoje.

Draustinyje rasta 600 rūšių aukštesniųjų augalų, iš kurių 16 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, 118 samanų rūšių (4 saugomos, o 3 Lietuvoje rastos pirmą kartą), 204 kerpių rūšys (4 saugomos), draustinio ežeruose nustatytas 441 taksonas planktoninių dumblių, aptikta retų vabzdžių.

Tikslas - išsaugoti miško ir pelkės kompleksą, atkuriant pažeistus pelkės pakraščius, vykdyti mokslinius tyrimus.

 

Plomėnų ornitologinis draustinis – apima Plomėnų pelkę su Plomėnų ežeru ir Plomėnų, Dubninkų, Būklių kaimus. Jis yra tarp Alsakių miško ir vakarinio Trakų miesto apvažiavimo. Plotas – 489,6 ha.

Plomėnų pelkė susiformavo ištirpusio ledo guolyje ir yra termokarstinės kilmės. Pelkė – 150 ha ploto netaisyklingos formos aukštapelkinis raistas (60% užima aukštapelkė), turintis pietų–šiaurės kryptimi išsitęsusių sausų pakilumų. Didžiausias durpių klodo sluoksnio storis siekia 8,5 m. Plomėnų ežero plotas 18,2 ha, jį supa liūnas. Į draustinį taip pat įeina aplinkinės užpelkėjusios, žemumoje tarp moreninių gūbrių esančios šlapvietės. Daugiau nei pusę draustinio teritorijos – 284,4 ha apaugusi mišku. Daugiausia drėgnose draustinio augimvietėse auga pušys, beržai, gluosniai. Sausose vietose nemaža grybų, o aukštapelkėje gausu spanguolių.

Draustinyje gausu paukščių rūšių, vieni čia peri, kiti maitinasi ar apsilanko migruojant.

Tikslas – išsaugoti Plomėnų pelkę su gausia ir įvairia ornitofauna, vykdyti mokslinius tyrimus.

 

Senųjų Trakų geomorfologinis draustinis – apima griovą, kurią suformavo vėlyvojo holoceno laikotarpyje paskutinio ledyno tirpsmo meto vandens srautai. Buvo naudojama kaip irigacinės sistemos dalis. Plotas - 24,4 ha.

Tikslas – išsaugoti, prižiūrėti, tvarkyti natūralią gamtinę vertybę – griovą.

 

Arakalnio mitologinis objektas – mišku apaugusi kalva (M14), esanti vakarinėje kelio Trakai-Vievis pusėje, tarp Akmenos ir Galvės ežerų. Plotas – 23,8.

Arakalnis – tai stambi moreninė kalva, iškilusi 31 m virš Akmenos ežero (181 m virš jūros lygio). Šiaurinėje viršūnės dalyje pastebimas 30 m skersmens įdubimas byloja apie buvusią aukų vietą. Dabar šiaurinėje papėdėje įrengta lauko estrada su suolais, nutiesta elektros linija ir asfaltuotas kelias, nuprofiliuoti šlaitai.

Tikslas – išsaugoti, prižiūrėti, tvarkyti mitologinį objektą, derinant su rekreaciniais poreikiais.

 

3.3. Ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zona

 

Tai teritorijos, nepasižyminčios ypatingomis gamtos ar kultūros paveldo vertybėmis, tačiau atliekančios svarbias geoekologines, pirmiausia kraštovaizdžio ir vandens apsaugos, funkcijas. Šio prioriteto zonas TINP sudaro kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijos, apsauginiai miškai bei laukai. Bendras ekologinės apsaugos prioriteto zonų plotas – 2349,3 ha ir apima šias teritorijas:

§             Akmenos ežero šiaurinę kalvotą teritoriją (plotas 195,5 ha);

§             šiaurinėje TINP dalyje kalvotą teritoriją tarp Bražuolės ir Šulininkų kraštovaizdžio draustinių (plotas 115,9 ha);

§             laukus prie Kariotiškių ir Žydiškių kaimų, TINP rytinėje dalyje (plotas 343,7 ha);

§             Varnikų kaimo apylinkes (plotas 72,1 ha);

§             TINP pietinės dalies teritorijas: Babruko ežero apyežerį (plotas 363,9 ha), Totoriškių ežero pietvakarinę dalį (plotas 180,0 ha), prie kelio į Senuosius Trakus ir mišku užsodintą išeksploatuotą karjerą (plotas 382,0 ha), prie Senųjų Trakų piliavietės rezervato (plotas 52,6 ha);

§             prie Jovariškių ir Varatniškių gyvenviečių bei Alsakių mišką (plotas 643,6 ha).

 

Ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonų nustatymo tikslai:

§             sumažinti neigiamą ūkinių objektų poveikį žmogui ir aplinkai;

§             užtikrinti bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą;

§             išsaugoti saugomų bei geoekologiškai svarbių gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų ar objektų (vertybių) aplinką, izoliuoti juos nuo neigiamo veiklos poveikio;

§             apsaugoti istoriškai susiformavusias atviras kraštovaizdžio erdves, atveriančias Trakų pilį ir senamiestį, nuo neigiamą vizualinį poveikį turincių objektų atsiradimo.

 

3.4. Kitos paskirties -rekreacinio funkcinio prioriteto zona

 

Rekreacinės zonos skiriamos ekstensyviam ir intensyviam rekreaciniam naudojimui, reglamentuojant tam tikrą rekreacinę infrastruktūrą ir želdynų formavimą, turint tikslą sukurti ir palaikyti atitinkamą rekreacinę aplinką bei infrastruktūrą perspektyvoje. TINP šias zonas sudaro miško parkai, rekreacijos įstaigų teritorijos, rekreacinės akvatorijos.

Bendras rekreacinio prioriteto zonų plotas – 693,0 ha. Tai 11 įvairaus dydžio rekreacinių zonų:

1.           Trakų mieste, šiaurės – pietų kryptimi nusitęsusi teritorija tarp Akmenos, Galvės ir Totoriškių ežerų, apimanti Arakalnio miško parką ir Akmenos ežero pietinę pakrantę - Pagulianką (plotas 185,0 ha);

2.           Varatniškėse prie Akmenos ežero (plotas 33,6 ha);

3.           Kudrionyse prie Bitiškių ir Ilgučio ežerų (plotas 102,7 ha);

4.           Jovariškių miško parkas (plotas 114,0 ha);

5.           Totoriškių pusiasalis (plotas 10,4 ha);

6.           Varnikų pusiasalis tarp Galvės ir Nerespinkos ežerų (plotas 8,8 ha);

7.           Trakų mieste, Lukos (Bernardinų) ežero rytinėje pakrantėje (plotas 30,8 ha);

8.           Trakų mieste, Lukos (Bernardinų) ežero pietrytinėje pakrantėje (plotas 11,4 ha);

9.           Babriškių - Babruko ir Gilušio tarpuežeris (plotas 13,5 ha);

10.        Varnikų – Žydiškių, Skaisčio ežero rytinėje pakrantėje (plotas 168,8 ha);

11.        Kariotiškių palivarko teritorijoje prie Kulpio ežero (plotas 14,0 ha);

 

Miško parkai apima Arakalnio, Jovariškių, Kudrionių, Varnikų – Lukos, Varnikų – Skaisčio miškus bei miško plotus Trakų mieste.

 

3.5. Kitos paskirties – gyvenamosios funkcijos prioriteto zona

 

TINP apsauga ypač susijusi su Trakų miesto bei su naujų gyvenamųjų kvartalų plėtra, jų tvarkymu, specializuotu architektūriniu reglamentavimu. Gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonos numatytos pietinėje TINP dalyje, Senuosiuose Trakuose ir Jovariškėse - konversija iš gamybinės - komunalinės zonos. Šioje teritorijoje reglamentuojama statyba ir inžinerinės infrastruktūros įrengimas, želdynų formavimas, turint tikslą sukurti ir palaikyti perspektyvoje atitinkamą gyvenamąją aplinką su rekreacinėmis paslaugomis, nes Trakai apsupti ežerų ir miškų – turi didelį ir rekreacinį potencialą, galima vystyti rekreacinių paslaugų teikimą vietiniams ir sostinės gyventojams bei atvykstantiems turistams.

Bendras gyvenamosios funkcijos prioriteto zonų plotas – 305,0 ha.

 

 


 

3.6. Siūloma funkcinio prioriteto zonų suvestinė

 

5 lentelė.TINP funkcinio prioriteto zonų suvestinė

 

Eil.Nr.

Funkcinio prioriteto zonos

Plotas

ha

%

I.

KONSERVACINIO PRIORITETO ZONOS

4 887,7

59,4

 

REZERVATAI

144,4

1,8

1.

Trakų salos ir pusiasalio pilių kultūrinis rezervatas

23,0

0,3

2.

Senųjų Trakų piliavietės kultūrinis rezervatas

22,4

0,3

3.

Varnikų gamtinis rezervatas

99,0

1,2

 

DRAUSTINIAI

4 743,3

57,6

 

Kultūriniai:

184,8

2,2

1.

Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis

139,7

1,7

2.

Senųjų Trakų kaimo urbanistinis draustinis

21,3

0,2

3.

Arakalnio mitologinis objektas

23,8

0,3

 

Gamtiniai:

1 970,0

23,9

4.

Galvės ežero hidrografinis draustinis

353,6

4,3

5.

Akmenos ežero hidrografinis draustinis

318,9

3,9

6.

Skaisčio ežero hidrografinis draustinis

283,1

3,4

7.

Varnikų botaninis – zoologinis draustinis

500,4

6,1

8.

Plomėnų ornitologinis draustinis

489,6

5,9

9.

Senųjų Trakų geomorfologinis draustinis

24,4

0,3

 

Kompleksiniai (kraštovaizdžio):

2 588,5

31,4

10.

Varnikėlių-Serapiniškių kraštovaizdžio draustinis

79,1

1,0

11.

Karališkųjų laukų kraštovaizdžio draustinis

75,2

0,9

12.

Užutrakio kraštovaizdžio draustinis

83,7

1,0

13.

Lentvario kraštovaizdžio draustinis

61,6

0,7

14.

Kudrionių kraštovaizdžio draustinis

1 511,1

18,5

15.

Bražuolės kraštovaizdžio draustinis

215,6

2,6

16.

Šulininkų kraštovaizdžio draustinis

562,2

6,8

II

EKOLOGINĖS APSAUGOS PRIORITETO ZONOS

2 349,3

28,5

III.

REKRECINIO PRIORITETO ZONOS

693,0

8,4

IV.

KITOS PASKIRTIES (GYVENAMOJO) PRIORITETO ZONOS

305,0

3,7

 

IS VISO:

8 235,0

100

 

TINP BUFERINĖS APSAUGOS ZONA:

5 372,2

 

 

4. TINP BUFERINĖS APSAUGOS ZONA

 

Buferinės apsaugos zona nustatoma siekiant apsaugoti TINP teritoriją bei istoriškai susiformavusį kraštovaizdį jo artimoje aplinkoje nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, užtikrinant bendrąją ekologinę pusiausvyrą. Buferinės apsaugos zonos plotas 6 445,8 ha.

Tikslas: užtikrinti TINP ekologinės sistemos stabilumą, išvengti neigiamo ūkinės veiklos poveikio hidrologiniu, hidrogeologiniu bei kultūrinio kraštovaizdžio vizualinės (regimosios) taršos požiūriais.


 

5. SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITA

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. Nr. 920 nutarimu “Dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (Žin., 2004, Nr. 13 - 4228), buvo atliktas sprendinių poveikio vertinimas. Sprendinių poveikio vertinimas yra svarbus siekiant užtikrinti darnų bei išliekamąjį TINP vystymąsi.

Sprendinių poveikis buvo vertintas šiais aspektais:

§              poveikis teritorijos vystymo darnai ir planuojamai veiklos sričiai;

§              poveikis ekonominei ir socialinei aplinkai;

§              poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui.

Rengiant planavimo sprendinius laikytasi aplinkosauginių ir visuomeninių interesų prioriteto, siekiant, kad sprendinių įgyvendinimas kultūros paveldo vertybėms ir gamtinei aplinkai turėtų tik teigiamą poveikį. Taip pat siekta sudaryti sąlygas ekonominei ir socialinei TINP plėtrai. Derinant šiuos tikslus, eita kraštotvarkinio kompromiso keliu. Planavimo sprendiniai reglamentuoja ūkinę, rekreacinę veiklą bei nustato vystymo politiką, kurie turės tiesioginę įtaką TINP socialinei – ekonominei sferai, aplinkai ir paveldui.

Sprendinių poveikis buvo vertinamas atsižvelgiant į kraštovaizdžio visumos bei jo komponentų vystymąsi bei pokyčius. Duotajame etape šis vertinimas yra daugiau apžvalginis, nusakantis vieno ar kito teritorijos elemento vystymosi tendencijas. Atsižvelgiant į rengiamos teritorijos planavimo dokumentų tikslus bei aplinkosauginę jo reikšmę, aplinkos būklės indikatoriai nenurodomi. Vertinimas atliekamas pagal apibendrintą poveikį aplinkai. Norint detaliau įvertinti aplinkos būklės bei teritorijos tvaraus vystymosi indikatorius, padedančius kiekybiniu ir kokybiniu požiūriais charakterizuoti reikiamą informaciją, pokyčius bei poveikį, būtina atlikti atskirų aplinkos komponentų parametrų monitoringą, įvertinti konkrečius trumpalaikius veiksmų planus.

Vertinami šie sprendiniai:

§       išorinių parko ribų ir funkcinio prioriteto zonų ribų keitimas;

§             kultūros, gamtos paveldo apsaugos, rekreacijos, gyvenviečių plėtros krypčių įtaka;

§             buferinės apsaugos zonos nustatymas.

Vertinant TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos plano sprendinių poveikį, svarbu atsižvelgti į parko ir jo funkcinio prioriteto zonų ribų pakeitimus lyginant su pirminėmis TINP planavimo schems ribomis, patvirtintomis 1993 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 912. Šiame nutarime nurodyta, kad siekiant išvengti neigiamo poveikio TINP iš gretimų apylinkių, užtikrinti ekologinės sistemos stabilumą, TINP turi būti nustatyta buferinės apsaugos zona ir jos apsaugos bei naudojimo režimas.

Esamas TINP funkcinis zonavimas. Pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes TINP suskirstytas į funkcinio prioriteto zonas:

§             konservacinę (kultūriniai rezervatai, kultūriniai draustiniai, gamtiniai draustiniai, kraštovaizdžio draustiniai);

§             prezervacinę (apsauginę);

§             rekreacinę;

§             ūkinę ir gyvenamąją.

TINP konservacinę zoną sudaro: rezervatai - Trakų salos ir Pusiasalio pilių, Senųjų Trakų piliavietės, draustiniai - Senųjų Trakų archeologinis, Senųjų Trakų kaimo architektūros, Trakų senamiesčio urbanistinis, Varnikėkių ir Serapiniškių kaimo architektūros, Užutrakio parko kraštovaizdžio architektūros, Kudrionių kraštovaizdžio, Galvės hidrografinis, Akmenos hidrografinis, Bražuolės hidrografinis, Varnikų botaninis-zoologinis, Plomėnų ornitologinis.

Kultūrinių rezervatų tikslas – išsaugoti ir atkurti kultūros vertybes, vykdyti mokslinius tyrimus, švietimo programas. Kultūrinių draustinių tikslas – išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų miesto, Senųjų Trakų, Varnikėlių bei Serapiniškių kaimų planinę erdvinę struktūrą, jų ryšį su gamtine aplinka. Gamtinių draustinių tikslas – išsaugoti Trakų ir apylinkių savitus ežerus, miškų ir pelkių kompleksus, vykdyti mokslinius tyrimus. Kraštovaizdžio draustinių tikslas - išsaugoti kalvotą miškingą Kudrionių kraštovaizdį, regeneruoti Užutrakio dvaro sodybos ansamblį.

Į prezervacinę (apsauginę) zoną įeina: apsauginės teritorijos, apimančios miškus šiaurinėje TINP dalyje, Skaisčio ežero pietrytinėje dalyje, Alsakių mišką ir miškus tarp kelių Trakai-Lentvaris bei Trakai-Vilnius, taip pat kultūros kompleksų vizualines apsaugos teritorijas, išskirtas Galvės ežero šiaurinėje pakrantėje bei aplink Trakų miestą. Tikslas – apsaugoti istoriškai susiformavusias atviras kraštovaizdžio erdvas nuo neigiamą vizualinį poveikį turinčių objektų atsiradimo jose.

Rekreacinę zoną sudaro miško parkai (Arakalnio, Kudrionių, Varnikų-Skaisčio, Totoriškių, Žydiškių), rekreacinės akvatorijos (Skaisčio, Lukos, Totoriškių, Gilušio, Babruko, Bitiškių ežerai), rekreacinių įstaigų teritorijos, kurių tikslas pastatus ir jų aplinką pritaikyti poilsiavimui.

TINP gyvenamoji zona (plėtra) numatyta Jovariškėse, Babriškėse, Naujasodyje bei už nacionalinio parko ribos (Senuosiuose Trakuose, Bražuolėje, Žaizdriuose, Žukiškėse).

 

Išorinių TINP ir jo funkcinio prioriteto zonų ribų keitimas.

TINP plotas – 8 150,0 ha, po išorinių ribų motyvuoto pakeitimo būtų 8 235,0 ha. Prie TINP siūloma prijungti 158,0 ha ir išimti 20,0 ha. TINP plėtra numatoma rytinėje dalyje, apimant Lentvario dvaro sodybą bei pietinėje dalyje, įjungiant kalvotą teritoriją prie Užpelkių, šalia kelio Trakai – Aukštadvaris, o prie Senųjų Trakų išimama pažeista, eksploatuojant Serapiniškių karjerą, griovos dalis.

Numatoma nacionalinio parko buferinės apsaugos zona. Plotas – 6 445,8 ha. Tikslas - užtikrinti TINP ekologinės sistemos stabilumą, išvengti neigiamo ūkinės veiklos poveikio hidrologiniu, hidrogeologiniu bei kultūrinio kraštovaizdžio vizualinės (regimosios) taršos požiūriais.

Funkcinio prioriteto zonų nustatymas bei patikslinimas planavimo procese vykdomas laikantis aplinkos komponentų ir TINP apsaugos bei naudojimo konfliktų sprendimų prioriteto, siekiant gamtinės bei kultūrinės aplinkos išsaugojimo. TINP buvo padidinta rekreacinių (sausumoje) ir gyvenamųjų zonų teritorijos, patikslintos kultūrinių, gamtinių ir kraštovaizdžio draustinių bei ekologinės apsaugos prioriteto zonų ribos.

Konservacinio prioriteto zonų plotas padidėja nuo 3977,0 ha iki 4887,7 ha. Rekreacinio prioriteto plotas visumoje sumažėja, nes ežerai iš rekreacinių pervedami į ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zoną, tačiau rekreacinių zonų plotai sausumoje padidinami. Rekreacijai numatomas 693,0 ha plotas, t.y 8,4% nuo viso TINP ploto. Ekologinės apsaugos zonų plotas padidėja nuo 1615,0 ha iki 2349,3 ha. Kitos (gyvenamosios visuomeninės) paskirties zonos padidėja nuo 122,5 ha iki 305,0 ha. Išnyksta ūkinio prioriteto (73,6 ha) ir agroparkinio ūkio teritorijos (1150,5 ha).

Toks esamų TINP bei jo funkcinių zonų ribų principinis išsaugojimas, suteiks parkui funkcionalumo jo tolimesniam tvarkymui. Prognozuojamas teigiamas, ilgalaikis poveikis. Teigiamą poveikį patirs aplinkosaugos, rekreacijos, miškų, gamtos ir kultūros paveldo objektų priežiūros bei tvarkymo veiklos sritys. Padidintas dėmesys skiriamas šios teritorijos pritaikymui gyventojų ir turistų rekreaciniams poreikiams tenkinti, rekreacinės infrastruktūros, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus kūrimui, užtikrinant kultūros ir gamtos paveldo objektų apsaugą. Neigiamas konkretus sprendinio įgyvendinimo poveikis ar pasekmė nenumatoma.

Poveikis teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai. Įgyvendinus ribų plano sprendinius, tikimasi, kad bus pasiekti šie tikslai: įvertintos ir optimizuotos TINP ir jo funkcinių zonų ribos, patikslintos teritorijos aplinkosaugos, rekreacijos, miškų ūkio vystymo kryptys, išnagrinėta žemėnauda, numatytos sąlygos organizuoti pažintinį turizmą bei plėsti reikiamą rekreacinę infrastruktūrą.

 

1 lentelė. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ
 

1.

Teritorijų planavimo dokumento organizatorius:

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2.

Teritorijų planavimo dokumento rengėjas:

VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius

3.

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas:

Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas

4.

Sąsaja su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais:

Lietuvos Respublikos bendrasis planas 2002; Trakų senamiesčio regeneravimo projektas, 1995.

5.

Sąsaja su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais:

nėra

6.

Status quo situacija:

TINP planavimo schemos pagrindinės nuostatos buvo patvirtintos LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912.

Didėja visuomenės poreikis rekreacinių išteklių naudojimui, neorganizuotas poilsiavimas gamtoje daro žalą gamtai, sukelia kraštovaizdžio degradaciją. Nesprendžiant gyvenamosios ir rekreacinės sistemos plėtros klausimų, kasmet blogėtų saugomų gamtinių ir kultūrinių vertybių būklė

7.

Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius:

TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos ribų planas optimizuotų parko ir funkcinių zonų ribas, kurios (kai kur ir teritorijos statusas) ne visada atitinka parko interesus, neužtikrina gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos.

8.

Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir įvertinimas)

 

Vertinimo aspektai

Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis

Neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis

9.

Sprendinio poveikis:

 

 

 

parko ir jo funkcinio prioriteto zonų ribų pakeitimas

 

 

 

teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai

Būtų sudarytos sąlygos geresnei parko apsaugai ir tvarkymui, aiškiai reglamentuotos veiklos galimybės ir tvarka, funkcinio prioriteto zonų ribos daug kur buvo koreguotos ir optimizuotos, ištaisant senas planavimo klaidas bei siekiant didesnio aiškumo vietovėje.

nenumatomas

 

ekonominei ir socialinei aplinkai

Pakoreguotose TINP ribose bei funkcinio prioriteto zonose susidaro geresnės socialinės-ekonominės plėtros perspektyvos

nenumatomas

 

gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui

Pagerėja parko ekosistemos ir parke esančių vertybių apsauga

nenumatomas

10.

gamtos, kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos, gyvenviečių infrastruktūros plėtros krypčių ir apsaugos priemonių įtaka

 

 

 

teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai

Aktyvi gamtosaugos politika užtikrina aukštą gamtinės aplinkos kokybę, sudaro sąlygas rekreacijos plėtotei

Užtikrinamas TINP lankytojų pasiskirstymas, subalansuotas rekreacinių išteklių naudojimas, nedarant žalos gamtinei aplinkai, gamtos ir kultūros paveldo vertybėms

-

 

ekonominei ir socialinei aplinkai

Aktyvi kultūros paveldo apsaugos politika sudaro prielaidas rekreacijos plėtotei

-

 

gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui

Užtikrinama gamtinio kraštovaizdžio, biotos, gamtos ir kultūros paveldo apsauga bei gamtinės ekosistemos stabilumas.

Užtikrinama gamtinio kraštovaizdžio stabilumo ir estetinių išteklių apsauga, gamtos vertybių apsauga, atkūrimas ir tinkamas tvarkymas.

Užtikrinama nekilnojamų kultūros paveldo vertybių apsauga, tinkamas tvarkymas bei atkūrimas, šių objektų naudojimas.

Rekreacinės infrastruktūros plėtra nukreipiama taip, kad darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį gamtinei aplinkai, gamtos ir kultūros paveldo vertybėms, kraštovaizdžiui.

nenumatomas

 

kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento poveikis

 

 

 

teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai

Užtikrinama gamtinio kraštovaizdžio, biotos, gamtos ir kultūros paveldo apsauga bei gamtinės ekosistemos stabilumas.

nenumatomas

 

ekonominei ir socialinei aplinkai

Optimizuojamas NP naudojimas, gerinamos sąlygos rekreacinei veiklai

nenumatomas

 

gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui

Užtikrinama nekilnojamų kultūros paveldo vertybių apsauga, tinkamas tvarkymas bei atkūrimas, palaikomos ir gaivinamos etnokultūrinės tradicijos, plėtojamas aplinkosauginius interesus geriausiai atitinkantis žemės naudojimas, palaikomas biologiniu požiūriu vertingų agrobiotopų (pievų) ekstensyvus naudojimas.

nenumatomas

 

Išvada. Sprendinių poveikis teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai, TINP ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plane būtų teigiamas. Atlikta analizė parodė, kad planavimo sprendiniai neabejotinai pagerins gamtinės aplinkos ir paveldo būklę bei paskatins socialinę-ekonominę plėtrą nacionaliniame parke. Galimos neigiamos pasekmės yra nežymios, jos susijusios su rekreacinės ir gyvenamosios plėtros apribojimais kai kuriose vertingose teritorijose, kurie neišvengiami siekiant aplinkosauginių tikslų.

Grįžti į pirmąjį į puslapį